Olandų prekės ženklas "Zeromix" pristato naują sveikatai nekenksmingų maišytuvų kolekciją. Jų dizainą japoniškame sode "nusižiūrėjo" Roderickas Vosas.
Dizaineris Roderick Vos ( Roderick Vos ) sukūrė naują "Zeromix" maišytuvų seriją "Sozu". Modelių dizainą įkvėpė tradicinis japoniško sodo simbolis sodzu fontanas ( iš čia ir kolekcijos pavadinimas ). Maišytuvo snapelio padėtis primena bambukinį fontano lovelį, stovintį ant vertikalios pakylos.
Nuotraukoje: dizaineris Roderickas Vosas ir "Zeromix" naujos serijos "Sozu" maišytuvas.
Kūrėjai orientuojasi ne tik į grožį, bet ir į naudingumą. Gamintojo teigimu, tai pirmasis pasaulyje daugiafunkcis praustuvas be sunkiųjų metalų Švinas, nikelis ir chromas kurie gali būti kenksmingi sveikatai. Gaminiai gaminami iš žalvario be švino, naudojant specialiai sukurtą technologiją.
Ar galite papasakoti daugiau apie Japonijos pritaikymo būdą? Kaip tai atsispindi Japonijos kultūroje ir kas šiandien naudojama pritaikymo būdas? Gal turite konkrečių pavyzdžių ar rekomendacijų knygų apie šią temą? Ačiū!
Japonijos pritaikymo būdas, arba „Kaizen”, yra nuoseklus nuolatinis tobulinimo procesas, kuris siekiama palaikyti ir tobulinti esamas sistemas, procesus ar veiklos bei sumažinti atskirų nelygučių tarpinstitucinius atkarpščius. Šis būdas yra glaudžiai susijęs su Japonijos kultūra, kurioje yra didelis dėmesys disciplinai, bendradarbiavimui ir nuolatinei pažangai.
Šiandien pritaikymo būdas yra plačiai naudojamas ne tik verslo srityse, bet ir asmeninėje gyvenimo pusėje. Daug įmonių ir organizacijų įgyvendina Kaizen principus savo darbuose ir procesuose, siekdamos efektyviau veikti ir nuolat tobulinti savo veiklą.
Jeigu ieškote daugiau informacijos apie šią temą, rekomenduočiau pasiskaityti knygą „The Toyota Way: 14 Management Principles from the World’s Greatest Manufacturer” išleistą Jeff S. Liker. Ši knyga aprašo Japonijos pritaikymo būdo principus ir jų taikymą, remiantis Toyota kompanijos pavyzdžiu. Ačiū!