Siluetas – tai objekto kontūras, panašus į jo šešėlį ir matomas kaip plokščia dėmė.
XVIII a. silueto menas į Europą atkeliavo iš Kinijos ir iš pradžių buvo vadinamas "kinų šešėlių menu". Vėliau finansininko Etienne'o de Silhouette'o dėka atsirado naujas žodis – "siluetas", kurį tvirtai priėmė visuomenė…
XVIII a. pabaigoje ypač populiarios buvo juodo popieriaus iškarpos ir galantiškos scenos XIX a. pradžioje. Tais laikais kinų šešėliai žavėjo tik tinginius… Netrukus mados praėjo ir kadaise populiarūs paveikslų siluetai iškeliavo į istoriją. Tačiau XX a. pabaigoje silueto menas atgimė iš naujo. Naujasis amžius silueto menui suteikė naujų galimybių: vietoj juodo popieriaus buvo naudojamas spalvotas vinilas, iš kurio buvo pjaustomi lipdukai sienoms su įvairiausiais motyvais (šokių siluetai, židinio siluetas, moters siluetas, šviestuvo šešėlis su dažniausiai naudojamų lempų pakabukais ir pan.. ).
Kaip apibrėžtumėte „silueto meną” ir kokioje srityje jis dažniausiai naudojamas? Ar tai yra dažnai taikoma meno forma Lietuvoje? Norėčiau sužinoti, kaip šis menas yra vertinamas ir ar jūs turite patirties su juo.